- varguoti
- vargúoti, -úoja, -ãvo Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ 1. žr. vargti 2: In senystą insimeta kokis galas, ir vargúok Vrn. 2. žr. vargti 3: Patys ir pečių kūrinam, vargúojam Lp. Nėra kam vargúot Aps. Už tai, kad vargúoja, žumoka Dbč. Tarnavau vargavaũ pas poną (d.) Aps. 3. Aru15(Grv) žr. vargti 4: Tai matai, kap aš vargúoju Vrn. Vargúok i vargúok, aš neturiu gero gyvenimo niekad Klvr. Vargãvo vaikai motinai mirus Al. Vargúoja ir varguõs visados – keturi vaikai DrskŽ. Tep sau viena gyvenu ir vargúoju Pv. Vargúoju viena sena Žln. Vargúoja sẽniai be vaikų Vvs. Aš visą savo buitį vargúoju, matyt, jau tokia mano dalia Alv. Skurstam, vargúojam, ir tiek Žsl. Kas vargúoja, o kas gerai būsta LKKXIV 201(Zt). Neturiu tėvelio, nei motinėlės, reik man varguotie LTR(Ūd). Neporykie, gegužėle, ką aš čia varguoju, pasakykie, gegužėle, ką aš čia ponauju KrvD83. 4. žr. vargti 5: Vargelį vargúoju Vlk. Reiks varguotie man vargelį per visą amželį (d.) Vrn. Aš vargelį vargavaũ, kaip gegutė kukavau (d.) Mlt. Anys didelį vargą vargúoja prieg tokiam pjonyčiai Arm. Padėk man vargúotie didelio vargelio (d.) Vlk. Ir kad turėtau mielą motulę, vargelio nevarguotau (d.) Ndz. Žirgus parduosim, skolas atduosim, mes mudu abudu vargą varguosim (d.) Rod. 5. Šr, Prl žr. vargti 6: Septynelis metus karvės neturė[ja]u, ir reikė vargúot su juoj (vaiku) Lp. 6. intr. sunkiai, su vargu vykti: Kur dar̃ tu vargúosi in tą miestą Vrn. \ varguoti; atsivarguoti; išvarguoti; pavarguoti; parvarguoti; pravarguoti; prisivarguoti; suvarguoti; užvarguoti
Dictionary of the Lithuanian Language.